Sostinės gyvenamojo NT tendencija – ekonominis ir ekonomiškas

2013 m. lapkričio 12 d., Vilnius. Šiandien vykstančiame Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) brokerių forume „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad 2013-ieji metai įnešė esminių korekcijų į daugelio šalies gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) vystytojų strategijas. Jautriai reaguodami į kintančius būsto pirkėjų poreikius, vystytojai  sėkmingai išvengė projektų realizavimo problemų. Per tris 2013 metų ketvirčius parduoti 981 ekonominės klasės ir 637 vidutinės klasės butai, ir tai yra atitinkamai 77 bei 92 procentais daugiau nei tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu. Tuo tarpu prestižinės klasės pardavimai sumažėjo 31 procentu.

Per tris 2013 metų ketvirčius Vilniuje pradėti plėtoti bei pardavinėti 32 nauji daugiabučių projektai. Lyginant su 2012 metų atitinkamu laikotarpiu, galima teigti, kad gyvenamojo NT projektų plėtojimo geografija mažai pasikeitė, nes išliko tie patys vystymui populiariausi mikrorajonai: Pašilaičiai, Santariškės, Pilaitė. Kita vertus, pasak Inreal analitikų, priešingai nei 2012-aisiais, šiemet suaktyvėjo naujų projektų vystymas centrinėje bei pietinėje miesto dalyse.

„Analizuojant paklausos ir pasiūlos santykį atskiruose mikrorajonuose akivaizdu, kad daugelyje jų situacija tampa kur kas palankesnė vystytojams nei praėjusiais metais“, – teigia A. Antanavičius – „Jei per devynis 2012 metų mėnesius vieninteliame Naujamiestyje buvo nupirkta daugiau naujos statybos butų nei atsiradusi pasiūla, tai šiemet ši tendencija stebima beveik visuose mikrorajonuose. Vadinasi, vystytojai daugeliu atveju nesusiduria su realizacijos problemomis, ir galima daryti prielaidą, jog šiandien investuotojai į būsto segmentą potencialiems pirkėjams siūlo jų poreikius atitinkantį būstą“.

Analizuojant kiekvieną segmentą atskirai, per tris 2013 metų ketvirčius ekonominės bei vidutinės klasės likvidumas siekė beveik 7 proc. ir tai yra 2-3 proc. punktais daugiau nei atitinkamą 2012 metų laikotarpį. Šis rodiklis reiškia, kad parduoti esamą pasiūlą šiose klasėse užtektų apie 15 mėnesių Tuo tarpu prestižinės klasės likvidumas sumažėjo iki 4,6 proc. arba iki beveik 22 mėnesių vidutinio pardavimui reikalingo laikotarpio.

Anot A. Antanavičiaus, esamos pardavimų tendencijos rinkoje skatina vystytojus daugiau investuoti į ekonominės bei vidutinės klasės projektus. Paskutinio 2013 metų ketvirčio statistika rodo, kad ekonominės klasės projektai Vilniuje sudarė beveik du trečdalius visos naujai atsiradusios pasiūlos. Daugiau nei trečdalį sudarė vidutinės klasės butai, o prestižinės klasės projektų buvo vystoma minimaliai.

Analizuojant būsto projektus pagal statybos tipą, matyti, kad mažaaukštės statybos projektų plėtojama vis mažiau, ir šis segmentas užleidžia pozicijas daugiaaukštės statybos projektams. Nors prieš dvejus metus mažaaukščiai NT projektai buvo itin populiarūs ir pasižymėjo aukštesniu likvidumo rodikliu nei daugiaaukštės statybos segmentas,  šiandien pastarajame likvidumo rodiklis yra didesnis. Tokią tendenciją galima paaiškinti pasikeitusia paklausos struktūra – rinkoje padaugėjo ekonominės klasės pirkėjų,  perkančių butus daugiaaukštės statybos segmente, nes mažaaukštės statybos segmentas siejamas su aukštesnės klasės būstu. Paskutinio 2013 metų ketvirčio duomenys rodo, jog vystytojai dar labiau sumažino investicijas į mažaaukštės statybos segmentą.

Nepaisant to, kad Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje dominuoja ekonominės klasės segmentas, vis daugiau statoma aukštesnės energetinės klasės projektų. Tai vienas svarbiausių rodiklių potencialių pirkėjų akyse. Apie tai byloja ir likvidumo rodikliai.

Vykstantys pokyčiai Vilniaus NT rinkoje atsispindi ir kainų statistikoje. „Nors atskirų segmentų vidutinė kaina 2013 matais padidėjo: ekonominės klasės segmente apie 1 proc., vidutinės klasės segmente – apie 7 proc., o prestižinės – apie 3 proc., bendras šiemet nupirkto naujos statybos buto kainos vidurkis yra apie 8 proc. mažesnis nei prieš metus, t. y. šiemet vidutinis pirkėjas pirko apie 287 000 Lt kainuojantį butą“, – teigia A. Antanavičius. Tuo tarpu pernai – apie 312 000 Lt kainuojantį butą. Tokį suminės kainos sumažėjimą analitikas aiškina tuo, jog rinkoje padaugėjo ekonominės klasės būsto pirkėjų, kurie pirko pigesnius bei mažesnius butus. Vidutinis nupirkto buto plotas sumažėjo nuo 60 kv. m iki 58 kv. m, o vidutinė nupirkto buto kvadratinio metro kaina sumažėjo nuo 5200 Lt iki 4930 Lt. Tai, kad šiemet Vilniaus naujos statybos butų rinkoje padaugėjo ekonominės klasės pirkėjų, patvirtina ir faktas, jog apie 80 proc. sandorių neviršija 325000 Lt už butą sumos. Per atitinkamą 2012 metų laikotarpį analogiškų sandorių sudaryta apie 70 proc.

Apibendrintai galima teigti, jog šiandien Vilniaus gyvenamojoje rinkoje dominuoja ekonominis ir ekonomiškas būstas.

Visa apžvalgą rasite čia.

 APIE ĮMONES

Inreal grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal valdymas“, UAB „Inreal“ ir UAB „Inreal GEO“, teikia bene plačiausią Lietuvoje nekilnojamojo turto paslaugų spektrą. Inreal grupės įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas. Inreal grupėje šiuo metu dirba apie 90 darbuotojų, tarpininkaujama nuomojant ar parduodant 550 tūkstančių kv.m komercinių patalpų, per metus įvertinto turto vertė viršija 2 milijardus litų. Įmonių biurai ar atstovybės veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Alytuje, Plungėje ir Utenoje. Šiuo metu „Inreal valdymas“ vysto du nekilnojamojo turto projektus: gyvenamuosius namus Nidoje „Kopų vėtrungės“ ir apartamentus bei komercines patalpas Klaipėdos senamiestyje „Danės užutėkis“.

 Daugiau informacijos:

 

Rūta MerčaitienėINREAL GRUPĖMarketingo ir komunikacijos vadovėMob. +370 611 29779

ruta.mercaitiene@inreal.lt