Prieš savaitę pasibaigusioje didžiausioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) kasmetinėje nekilnojamojo turto (NT) rinkos lyderių konferencijoje „Core“ buvo pristatyti naujausi komercinio ir gyvenamojo NT rinkos analitiniai duomenys, aptarti šių metų iššūkiai ir rizikos, teisinės aplinkos pasikeitimai bei su jais siejami verslo lūkesčiai.
LNTPA vadovo sveikinimo kalbos įrašas
Dalinamės LNTPA partnerio ir „Core” rėmėjo BNS Plius sugeneruota informacija iš koneferencijoje skambėjusių pranešėjų bei diskusijų dalyvių, nuskambėjusių įžvalgų ir komentarų.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas apie NT ir statybų rinkos bei reguliacinės tvarkos pokyčius ir naujoves
Pranešimo įrašas
„Metai bus su išbandymais, bet mūsų pažadai ir įsipareigojimai, pagrindinės žinutės yra Nacionalinės žemės tarnybos pertvarka, Statybos kodeksas, platesnė diskusija su vystytojais, mokestinės aplinkos peržiūrėjimas ir šiek tiek didesnė ir nuoširdesnė vartotojų apsauga kur tai bebūtų, nes tikrai jaučiame tam poreikį iš valstybės institucijų, politikų, Seimo ir žiniasklaidos dėmesio“.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius apie situaciją NT rinkoje
Pranešimo įrašas
„Turbūt akivaizdu, kad NT rinkoje bumas baigėsi, tas bumas visų pirma buvo sąlygota labai stiprios paklausos. Matome stabtelėjimą, bet po to stabtelėjimo rinka turėtų grįžti pagaliau į sveiką kelią, jeigu, aišku, nenutiks naujų iššūkių, susijusių su išorės aplinka“.
„Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis apie šių metų NT rinkos perspektyvas
Pranešimo įrašas
„Kaip matome, ta (būsto – BNS Plius) pasiūla yra kaip tas traukinio sąstatas prikrautas prekių, kurio nesustabdysi taip paprastai. Jei tu jau pradėjai statybas, jas stabdyti tikrai yra nuostolis labai didelis. Ji (pasiūla – BNS Plius) yra tokia inertiška ir tau vis tiek reikia įgyvendinti. O paklausa, ką matėme kai prasidėjo karas, labai greitai gali sustoti. (…) Todėl jei kalbėti apie šiuos metus, jie tikrai plėtotojams nebus malonūs, bus kupini įtampos ir, tikėtina, pamatysime, kurie plėtotojai buvo mažiausiai pasirengę ir kurie buvo patys silpniausi“.
Diskusijos „Kodėl nesugrius NT rinka 2023 metais?“ dalyvių mintys
Diskusijos įrašas
– Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus:
„Manau, kad rinka nesugrius. Nekilnojamojo turto rinka nėra savaime egzistuojantis dalykas kosmose, kai atskirai besisukanti planeta, ji yra ekonomikos dalis. (…) Aš siūlau žiūrėti blaiviau, mažiau save gąsdinti, taip, pasvyravimų bus ir galbūt vaistų kažkokių reikia išgerti, bet tai tikrai nėra reanimacijos palata“.
– „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis:
„Atsitraukimas šiek tiek atgal, keliais procentais sumažėjusios kainos, nukritęs sandorių skaičius nėra tai, ką būtų galima pavadinti griūtimi. Tai labiau pavadinčiau tvaria korekcija, kuri leistų padidinti ir sandorių skaičių, ir parduoti tuos naujus du tūkstančius dar neparduotų butų Vilniuje. Tai ką mes dabar matome, atsispirdami nuo makroekonominių tendencijų, yra labai sveikas rinkos atvėsimas, o ne kažkokia griūtis“.
– „Merko statybos” generalinis direktorius Saulius Putrimas:
„Antrinė rinka krito 15-20 proc., pirminė – 70 proc. ir aš manau, kad tai yra labai aiškūs ženklai, kad link tvaraus būsto, ekonomiškai ir energetiškai efektyvaus būsto einame ir eisime labai iš lėto. Šiandien turbūt turėtume šnekėti apie pagrindinį iššūkį – įperkamumą. (…) Žiūrint į priekį, infliacija plius nauji reikalavimai pirminiame būste savikainą labai didina. Dėl to naujo būsto, tvaraus būsto, energetiškai efektyvaus būsto kaina nematau dėl ko turėtų pigti“.
– „Newsec” Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas:
„Iš principo turime dilemą – šiandien sandoriai stovi, tačiau jie stovėjo ir 2020 metais. Kas įvyko sekančiais metais? Atšokusi spyruoklė. Paklausa niekur nedingsta, nekilnojamojo turto rinkos variklis yra žmonės ir verslas. Ar galime teigti, kad žmonės atsisako geriau gyventi, kad natūralus procesai nevyksta šeimose kai jos didėja, skiriasi, kai žmonės išeina iš šio gyvenimo ir palieka palikimus. Nekilnojamojo turto rinka teoriškai negali sužlugti. (…) Svarbu neįsikibti į tašką, kuriame esame, o matyti ilgesnę perspektyvą“.
LNTPA vadovas M. Statulevičius pristatydamas 2023 metų NT lūkesčių indeksą:
Pranešimo įrašas
„Karas iš principo keičia visus įmanomus scenarijus ir planus. Kol šita geopolitinė problema neišsispręs, kol kas karas nesibaigs Ukrainos pergale, kalbėti apie lūkesčius, o nekilnojamas turtas yra lūkesčiai, nėra labai lengva“.
„Colliers” Komercinio turto tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė apie Baltijos šalių komercinio NT perspektyvas.
Pranešimo įrašas
„Dabar kalbant apie daugumą relokacijos ar pokyčių projektų, nuomininkams dabar pagrindinis motyvatorius yra kokybės pagerinimas. Biuras gali būti mažesnis, bet geresnėje lokacijoje ir kokybiškesnis. Parduotuvę neveikiančią galima uždaryti, bet praplėsti tą, kuri veikia arba atsidaryti geresnėje lokacijoje. Industriniame segmente yra ir plėtra ir modernių patalpų poreikis išlieka“.
Diskusijos „Komercinio NT rinkos iššūkiai ir netikėtumai: kuria kryptimi judėsime šiemet?“ dalyvių mintys apie industrinį ir logistikos NT.
Diskusijos įrašas
– „SIRIN development“ vadovas Laurynas Kuzavas:
„Jei kalbėti apie sandėlių verslą, tai jis nepasikeitė. Jis augo taip pat kaip augo, yra tam tikrų pasiskirstymų, likvidumas toks pats ribotas, kaip buvo praeitais metais ar prieš penkerius metus. (…) Aš džiaugiuosi, kad konkurencija auga, atsiranda daugiau profesionalių žaidėjų, ar lyderiai išliks lyderiais pamatysime vėliau, aš sakyčiau ir klientui siūlyčiau rinktis partnerį, kuris tą jau yra daręs“.
– „Baltic Sea Properties” vadovas Lietuvai Sigitas Jautakis:
„Prieš keletą metų logistika buvo kaip ta blogoji podukra. (…) Pandemijos laikotarpis buvo bumas logistikai, visi užsikrovė sandėlius, nebeliko laisvų, karo Ukrainoje įtaka buvo ne pačiai logistikai, bet turbūt plėtotojams dėl statybos žaliavų tiekimo, todėl vystytojai pernai turėjo pakankamai didelių iššūkių. Mūsų rinkoje, skirtingai nei kituose segmentuose, 2023 metais bus stiprių ir intensyvių namų darnų metai – sklypų, detaliųjų planų tvarkymai, architektūriniai sprendimai, bet bendra tendencija išliks panaši“.
– „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis:
„Netikime, kad per artimiausią pusmetį kažkas staiga pasikeis ir grįšime į 2020 metus. Taip tikrai nenutiks, todėl ne tik plėtojame (pradėtus projektus – BNS Plius), bet ir aktyviai dairomės sklypų įsigijimui Vilniuje, sklypų, kuriuose būtų galima plėtoti ne mažiau kaip 10 tūkst. kv. metrų“.
– „Baltic Engineers“, veikiančios prekės ženklu „Be-Live” generalinis direktorius Darius Kvedaras:
„Mes labai daug dirbame su pramone ir tikrai pramonė yra skatinama tik regionuose. Labai smagu matyti, kad ne tik LEZ’ai, bet ir pramonės parkai atsigauna, Alytaus variantas ir panašiai. Veiksmas vyksta“.
„Sorainen“ partneris, advokatas Simonas Skukauskas apie Statybos įstatymo pakeitimus.
Pranešimo įrašas
„Įstatymas neabejotinai turės keistis, kadangi nebaigtas statyti būstas taps nelikvidžiu. (…) Dar vienas svarbus momentas, iš tikrųjų reikia įvesti visuotinę praktiką ir taisyklę, kad statybos leidimo ginčijimas teisme ginant viešąjį interesą yra galimas tik išimtiniais atvejais. Tik saugomose teritorijose, tik ypatingais atvejais“.
„Sorainen“ partnerė, advokatė Aušra Mudėnaitė apie verslo lūkesčius dėl NŽT reformos ir Žemės įstatymo.
Pranešimo įrašas
„Su šia reforma, kurios poveikį visa apimtimi pajusime nuo kitų metų, plėtotojų bendruomenė sieja labai aukštus lūkesčius. Iš esmės žinia apie šią reformą yra gerai ir labai ilgai laukta, nes miestai tampa juose esančios valstybinės žemės šeimininkais, o šiai sričiai politiškai ima vadovauti Aplinkos ministerija, kuriai urbanistika ir miestų plėtra yra žymiai artimesnė nei iki šiol šią sritį kuravusiai Žemės ūkio ministerijai“.
Diskusijos „Valstybinė žemė ir urbanistinė plėtra: ko reikia kokybiniams pokyčiams?“ dalyvių mintys.
Diskusijos įrašas
– Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė -Matusevičė:
„Man atrodo, kad partnerystės jausmas, kuris tarp verslo ir viešo sektoriaus tikrai įmanomas ir aš juo tikiu, jis atrakina tuos sprendimus. Mes iš tikrųjų tų diskusijų ir dabar jau nemažai turime, dėl požiūrio į valstybinės žemės valdymą, jo efektyvumą ir tą nešamą naudą, kad tikslas nėra kuo ilgiau išlaikyti valstybės rankose. Mes kalbame apie didžiausią įmanomą naudą visuomenei ir ta didžiausia nauda nebūtinai yra finansinė, tai gali būti sudarytos galimybės kokybiškos aplinkos kūrimui ir vystymui“.
– „Sorainen“ partnerė, advokatė A. Mudėnaitė:
„Aš manau, kad mes esame geros istorijoje pradžioje ir ta nuostata, kad pamirškime senąją NŽT, kurkime naują santykių formatą yra tai, ką mes dabar turime. Taip pat mes turime aiškią indikaciją iš Aplinkos ministerijos pusės – klokite visus pasiūlymus ant stalo, savaime suprantama, kad eisime į Seimą, kuriame girdimas ne tik jūsų balsas, bet ir visokių kitų minčių, tačiau turime pažadą apsvarstyti ir išklausyti viską. Mes esame šio kelio pradžioje“.
– „Citus” vadovas Mantas Galdikas:
„Pagrindiniai reformos kliuviniai, mūsų vertinimu, yra galimas resursų trūkumas arba nepakankamas resursų apmokymas. Jeigu turime datą nuo kada turi viskas keistis, resursas turi atsirasti bent jau trys mėnesiais iki tos datos, apmokytas ir paruoštas. Turėtų būti aiškūs teisės aktai ir taip toliau, bet šiai dienai girdime apie naujus teisės aktų paketus, kur aiškumo tai neprideda“.
– Vilniaus meras Remigijus Šimašius:
„Neabejoju, kad darant tokio masto reformą pasitaikys klaidų ir neapsižiūrėjimų, kuriuos reikės taisyti. Man atrodo didesnė rizika yra ne tai, ar pasitaikys klaidų, bet didesnė rizika yra kurio nors etapo viduryje ar prieš pabaigą pasakyti, kad klausykite, kadangi dar ne iki galo viską sudėliojome, tai truputėlį atidėkime. Aš matau tame didesnę riziką“.
Diskusijos „NT investicijos su polėkiu: kiek plėtotojams kainuoja drąsūs jų sprendimai?“ dalyvių mintys.
Diskusijos įrašas
– „Baltic Asset Management“ valdybos narys, finansų direktorius Dalius Kaveckas:
„Mes į kiekvieną pastatą žiūrime kaip į talentą, kurį įmanoma atskleisti. Ieškome kaip tą padaryti, kaip atskleisti to pastato galimybes, kad sukurti išskirtines erdves žmogui, kuris gali ir nori būti laimingas. Ta mūsų nuostata verčia žiūrėti į kiekvieno pastato potencialą“.
– „TechZity“ įkūrėjas Darius Žakaitis:
„Mums labai įdomu išnaudoti tą istoriją, pridėti prie senų elementų, prie to per dešimtmečius jau sukurto istorinio konteksto kažką šiuolaikiško, naują funkciją ir tada tas miksas ir kontekstas pasirodo visai kitoje spalvoje. Mūsų bendruomenės nariams yra be galo įdomu tenai burtis ir dar savo kažkokį naują sluoksnį pridėti prie tos istorijos ir konteksto“.
– „Orion Asset Management“ generalinis direktorius Mantas Skipitis:
„Grąža gali būti tikrai išmatuota tam tikrais skaičiais, neslėpsiu, mes juos vertiname kaip rizikingesnius projektus ir mes iš to norime uždirbti daugiau nei iš kažkokio srautinio ar banalaus objekto. Tačiau kartu tai gali būti visiškai kita investuotojų grupė, kurie yra idėjiniai, kurie grąžą matematine prasme skaičiuoja visai kitaip. Jie gal net ir neskaičiuoja grąžos, (…) nes prikelti pastatą naujam gyvenimui taip pat yra tam tikra grąža“.
– „T Parkas” direktoriaus pavaduotojas, NT investuotojas Alfredas Eitutis:
„Prieš penkerius metus jei investuotojams pasiūlydavo sklypą arba projektą už Naugarduko gatvės visi sakydavo, kad ten yra gamyklos ar panašiai. Dabar yra gražu pasidžiaugti, kad projektai jau atėjo iki Naujininkų ir niekam nebekyla jokių abejonių, kad visas Vilnius yra patrauklus“.
DEBATAI. Rytojaus meras: koks jis bus ir koks būtų geriausias miestui?
Kandidatų į Vilniaus mero postą debatai
Debatų įrašas
Akimirkos iš konferencijos „Core”
Apie „Core” ir NT rinką
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis:
„Turbūt pagrindinis „Core“ konferencijos momentas, tai esminis rinkos dalyvių sutarimas, kad 2023-aisiais metais NT rinkos laukia nemaži iššūkiai. Rinkos dalyviai pakankamai realistiškai vertina dabartinę situaciją rinkoje bei nesitiki išskirtinių rezultatų tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT rinkoje šiais metais. Todėl jaučiama, kad investuotojai daug atsargiau žiūri į nors kiek rizikingesnes investicijas ir šiuo metu linkę palaukti stabilesnio laikotarpio. Turbūt vienas geriausių indikatorių, tai konferencijos metu pristatyti naujausi NT rinkos Lūkesčių indekso rezultatai, kurie aiškiai parodo kokiomis nuotaikomis pasitinkame 2023-uosius metus.
Antras rinkos dalyviams itin nemalonus momentas yra nuolatiniai pokyčiai statybų ir teritorijų planavimo procedūrose, kurie neprisideda prie rinkos plėtros tvarumo. Dirbant tokiomis sąlygomis, investuotojams ar NT plėtotojams tampa sudėtinga planuoti savo investicijas ir tenka itin daug laiko skirti biurokratinių klausimų sprendimui. O tai ypač skausminga, kuomet rinka išgyvena ne pačius geriausius laikus ir kiekvienas procedūrinis uždelsimas gali labai brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, noras apsaugoti būsto pirkėjus ir nuo 2024 metų pradžios leisti sudaryti notarinius pirkimo-pardavimo sandorius tik esant 100 proc. projekto baigtumui iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir sveikintinas sprendimas. Tačiau kai pamatai teisininkų išaiškinamus dėl tokio sprendimo pasekmių praktikoje, tuomet supranti kiek yra daug prieštaravimų teisiniu lygiu ir kiek dar daug problemų gali sukelti toks įstatymo pakeitimas visiems rinkos dalyviams tiek pardavėjams, tiek pirkėjams. Akivaizdu, kad šių metų eigoje turės būti koreguojami teisės aktai, nes šiuo metu šalies didmiesčiuose statomas itin gausus būsto skaičius, dėl kurio didelės dalies pardavimo jau susitarta su pirkėjais. Jeigu nebus išspręsti tam tikri konkretūs klausimai, tai sekančiais metais pamatysime daug nemalonių istorijų pirminėje būsto rinkoje.
Pozityviai galima vertinti įvairaus verslo tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdžius, kuomet yra sukuriamas ne tik naujas ir įdomus, bet ir rinkoje paklausą turintis produktas. Akivaizdu, kad jeigu partnerių vizija ir požiūris sutampa, tai galima įgyvendinti daug didesnius, ambicingesnius ir papildomą naudą visoms pusėms generuojančius projektus“.
NT plėtros bendrovės „Citus” vadovas Mantas Galdikas:
„Bendrai vertinant „Core“ konferencijoje buvo eskaluojamos labai svarbios ir aktualios temos, joje dalyvavo žmonės, kurie gali daryti įtaką sprendimų priėmimui. Čia didžiausią vaidmenį, be abejo, atliko LNTPA, kuri, tikiu, yra viena aktyviausių ir efektyviausių asociacijų vertinant visus ekonomikos sektorius Lietuvoje. Dabar svarbiausia eiti ir dirbti, kad situacija keistųsi į gerą ir neliktų tik deklaracijų ar polemikų rinkiniu. Būtent todėl akcentuoti norėčiau labiau ne teigiamus, o abejotinus dalykus arba temas, kurių pasigedau.
Lietuvos bankas akcentavo, kad NT pervertinimas šiuo metu yra apie 4 proc. Tai – ir gera žinia, nes šis dydis ne tik mažėja, ką girdime iš LB atstovų, o tai reiškia, kad rinka yra tvari ir kainų burbulo čia nėra. Iš kitos pusės, tai yra galimybė užsimerkti į įperkamumo klausimą. O problema susidaro, nes vertinama yra situacija visoje Lietuvoje, o duomenys suplakami į vieną „mišrainę“. Vertinti svarbu selektyviai pirmiausia – dviejuose, trijuose didmiesčiuose, kur rinka yra gyva ir nuolat besikeičianti. Antra, svarbu suprasti, kad kainos yra skirtingos ir skirtingai keitėsi, priklausomai nuo būsto segmentų, lokacijos ir panašiai. Kol neanalizuosime duomenų pagal kiekvieną rodiklį atskirai, tol matysime iškreiptą vaizdą.
Taip pat išgirdome, kad statybinių medžiagų kainos mažėja. Kartu auga darbo užmokestis ir prognozuojama, jog toliau pakankamai tvirtai augs. Reiškia, savikaina mažės, o įperkamumas gerės. Toks požiūris man atrodo labai neišbaigtas ir net diletantiškas: apie pusę visos NT projekto statybinės savikainos sudaro darbo užmokestis (DU). „Vidinių sąnaudų“, administravimo kaštų eilutėse DU dalis yra dar gerokai didesnė. Todėl augant DU savikaina taip pat augs ir gerokai daugiau nei dabar mažėja, pabrėžiu, kai kurių medžiagų kainos. Formuojama klaidinga viešoji opinija, kad nukritusios vieno elemento, kuris sudaro iki 5–10 proc. statybinių sąnaudų ir dar 2–3 kartus mažiau reikšmingą dalį visame projekto verslo plane, kainos sumažins bendrą kainą matomai ir reikšmingai. Taip formuojami klaidingi lūkesčiai rinkai ir visuomenei. Statistikos departamento skaičiuojami ir skelbiami Statybos sąnaudų elementų kainų indeksai apima visas kaštų eilutes, taigi, pirmiausia derėtų pažiūrėti į juos.
Labai pasigedau valstybės lygmens pozicijos dėl būsto įperkamumo. Žinoma, jei vertinsime, kad tai nėra pirmo būtinumo prekė, jos įperkamumo galima nevertinti kaip prioriteto, tačiau tokiu atveju jis blogės. „Negalit įpirkti? Eikit nuomotis!“. Ilguoju periodu tai reiškia nuoseklų nuosavybės būsto segmente mažėjimą, fondų atėjimo į būsto rinką tikimybės didėjimą ir situacijos panašėjimą su esama Vokietijoje – Berlyne ar Frankfurte. Politikos nebuvimas, sakoma, taip pat yra politika – jei tokio rezultato ir siekiama, viskas aišku. Tačiau mano įsitikinimu, turėtų būti atvirkščiai. O tai reiškia, kad visas valstybės aparatas, visos institucijos turėtų dirbti ir šios srities įstatymus leisti ar keisti, pirmiausia, atsakiusios į klausimą: „kaip tai paveiks būsto įperkamumą?“. Dar daugiau, taip turėtų būti dirbama kiekvieną dieną. Tuo tarpu, paskutinius dvejus metus rinkoje gyvename šoko sąlygomis, nes kiekvienas įstatymas, iš esmės, blogina įperkamumą, o išoriniai faktoriai, geopolitinių perturbacijų sukeltas neužtikrintumas, medžiagų kainų pokyčiai ar Euribor augimas, tėra aplinkybės, bet ne kritiniai veiksniai, galintys turėti įtakos ilgalaikėje perspektyvoje. Panašu, kad tokiomis sąlygomis gyvensime ir artimiausius metus“.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius:
„Būsto rinkoje popandeminis apsipirkimas išsikvėpė: sandorių sudaroma mažiau, nebėra spaudimo kainoms augti. Stiprią būsto paklausą keičia atsargesni pirkėjų lūkesčiai, kuriuos lemia pasikeitusi ekonominė aplinka: aukšta infliacija, kylančios palūkanų normos ir bendras neapibrėžtumas dėl vykstančio karo. Lietuvoje vyraujančių ne naujų būstų pardavimų apimtys jau yra ketvirtadaliu mažesnės nei prieš metus, o pirminėje rinkoje pirkimų iš brėžinių stagnacija tęsiasi jau beveik metus nuo karo pradžios. 2021-2022 metais smarkiai pakilusios statybų medžiagų kainos pasaulio rinkose grįžo į įprastą lygį, o leidimai statyti būstus Vilniuje atsigavo nuo buvusių žemumų. Visa tai gerina naujos būstų pasiūlos galimybes. Atslūgus pirkimams ir daugėjant pasirinkimo būsto kainos jau nuo 2022 metų spalio iš esmės nebeauga – to nematėme nuo pat pandemijos pradžios.
Atokvėpį būsto rinkoje galima vertinti kaip ilgai lauktą teigiamą reiškinį, kuris mažins kainų pervertinimą, pastaruoju metu siekusį apie 4 proc. Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad pastarasis NT bumas nebuvo sąlygotas skolos burbulo išaugimo, todėl nesusidarė disbalansų, galinčių lemti būsto rinkos griūtį. Augančios gyventojų pajamos ir žemas nedarbas sudaro sąlygas rinktai grįžti į įprastas savo vėžes, kurios pastaraisiais metais buvo išbalansuotos pandemijos ir karo padarinių. Savo ruožtu, jei atlyginimai, kaip prognozuojama, ir toliau didės sparčiau nei būsto kainos pastaraisiais mėnesiais, tai turėtų pagerinti būsto įperkamumą“.
NT paslaugų bendrovės „Newsec” Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas:
„Klausantis konferencijos dalyvių, kuriuos galėčiau padalinti į dvi dalis, akademinių atstovų ( konsultantai, analitikai, ekonomistai ir t. t.) ir vystytojų atstovų ( plėtotojai, fondai ir t. t.), susidarė dvejopas įspūdis dėl NT rinkos krypties. Pirminėje būsto rinkoje dalyvaujantys vystytojai šnekėjo apie nepakankamą pirkėjų aktyvumą ir didėjančią įpareigojimų naštą, nuo infrastruktūros mokesčių iki slėptuvių, naujiems projektams. Analitikai ir konsultantai žvelgdami į rinkos visumą nesignalizuoja rinkos aktyvumo dramatiško mažėjimo šiuo metu, nes sandoriai vyksta antrinėje rinkoje. Ekonomistai įvardija stabtelėjimą, kaip natūralų procesą, kuris sąlygotas aukšta savikaina, padidėjusiais finansavimo kaštais ir pirkėjų nusiteikimu būsto rinkoje laukti nuolaidų. Nuolaidų laukimas, anot ekonomistų, pagrindo turi mažai, o vystytojai kalba apie kainų augimo perspektyvą. Laukia įdomūs metai būsto rinkos dalyvių ir aktyvus stebėsenos laikotarpis dėl kainų pasikeitimo ( momento gaudymas). Matau kylančią problemą dėl naujų būstų statybos tempų, kurie nepakankami, kad po metų ar dviejų būtų užtikrinama pakankama pasiūla.
Komercinio NT rinkos dalyviai 2023 metus akivaizdžiai yra įvardiję kaip „popierinio vystymo“ metais ir be jau pradėtų projektų labai skubėti niekur nesiveržia. Daugės taip vadinamų „build to suit“ projektų, kai bus statoma konkretaus užsakovo poreikius atitinkantys projektai. Vystytojai stengsis mažinti projektų finansavimo rizikas ir projektai bus plėtojami tik esant palankioms aplinkybėms ( išankstinės sutartys, medžiagų pigimas, palūkanų mažėjimas ir pan.). Investuotojai koncentruosis į labai aiškius investicinės grąžos projektus (vieno nuomininko parduotuvės, geri biurų projektai, gera lokacija alternatyviam turto panaudojimui), kurie galėtų ateityje būti labai likvidūs. Nemažai paklausos turėtų susilaukti Vilniaus ir Kauno komercinė būsto nuoma – didėjant kainoms, krenta įperkamumas ir augant miestams, būtent tą demonstruoja Vilnius ir Kaunas, neišvengimai kils poreikis būsto nuomai. Būtent čia būsto plėtotojai gali atrasti balansą, kai nėra pakankamai pirkėjų pirminėje rinkoje.“
NT paslaugų bendrovės „Colliers“ partnerė ir Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė:
„Matosi, jog ateitis bus tikrai įdomi ir kupina tiek galimybių, tiek iššūkių. Naujų pastatų projektavimas gaus spaudimo tiek iš valstybės reikalavimų kėlimo, tiek finansavimo brangimo, tiek keliamos nuomininkų kokybinės kartelės. Atrodo, jog visi šie aspektai griūna ant vystytojo pečių, kas tikrai nepalengvins jų verslo planų ir tikėtina išsivers į šiokį tokį pristojimą dirbant su nauja pasiūla. Tačiau taip pat tikėtina, jog šie pokyčiai atveria daugiau galimybių rekonstrukciniams projektams, kas galimai paskatins miestų gražėjimą rekonstruojant ir tvarkant jau stovinčius pastatus, bei esamas miesto erdves. Dėl pokyčių ribojančių naujos pasiūlos vystymą, nereikėtų tikėtis nei didesnių pasirinkimo galimybių, nei didesnių kainų korekcijų į mažąją pusę nei viename NT rinkos sektoriuje“.