Valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu vystomi projektai – PPP (angl. Public Private Partnership) – pasaulyje plačiai taikoma priemonė viešojo sektoriaus infrastruktūriniams objektams vystyti. Privataus kapitalo pasitelkimas leidžia efektyviau įgyvendinti viešuosius projektus ir supaprastina jų rizikos vertinimą. Todėl PPP projektų vystymo modelis taikomas vis dažniau: per pastaruosius 10 metų pasaulyje privataus kapitalo lėšomis finansuojamų viešųjų projektų padaugėjo penkis kartus. Jiems per paskutinius 5 metus privatūs investuotojai skyrė 300 mlrd. JAV dolerių.
PPP projektai įgyvendinami nuosekliais žingsniais: dažniausiai parinkus projektą, kuris bus vystomas pagal PPP modelį, vėliau konkurso būdu yra parenkamas PPP projektą įgyvendinsiantis privatus subjektas. Jį paprastai sudaro investuotojas ir operatorius, statytojas bei kreditorius. Pasirašius PPP sutartį pradedamos pirminės investicijos, statyba.Užbaigus statybos darbus, visą kontrakte numatytą laikotarpį privatus sektorius teikia sutartyje numatytas paslaugas – atnaujina objektą, jo inventorių ir kitomis priemonėmis užtikrina numatytą objekto kokybę. Pasibaigus sutarties terminui, turtas perduodamas viešajam subjektui. PPP modeliu vystomi transporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, turizmo, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos bei kiti įstatymų numatyti projektai.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė
PPP projektai – tik vienas iš būdų plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Lietuvoje reglamentuota ir dažniau naudojama kita viešojo ir privataus sektorių partnerystės alternatyva – koncesija. Koncesijos sutartimi valdžios institucijos privačiam partneriui suteikia leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą įstatyme numatytose srityse. Jeigu PPP projektai gali būti vystomi tik viešo sektoriaus kompetencijai priskirtose srityse, finansuojamose iš valstybės arba savivaldybės biudžetų, tai ūkinę komercinę veiklą apimanti koncesija gali būti pritaikoma plačiau, pavyzdžiui, energetikos, vandens ūkio, atliekų tvarkymo, sveikatos apsaugos, telekomunikacijų, švietimo, uostų, prieplaukų, oro uostų, viešo transporto infrastruktūros, turizmo, kultūros ir kitose LRV nustatytos srityse.
Koncesijos sutarties atveju privatus partneris prisiima visą arba didžiąją dalį su vykdoma veikla susijusios rizikos. Mokumo rizikos prasme koncesijos sutartis nuo PPP skiriasi tuo, kad jeigu PPP projekto atveju atlyginimą privačiam subjektui moka valdžios sektoriaus subjektas (t.y. atsiranda valdžios subjekto mokumo rizika), tai pagal koncesijos sutartį privatus subjektas turi teisę rinkti įmokas iš galutinių vartotojų (t.y. atsiranda makroekonominė gyventojų mokumo rizika).
PPP projektų pranašumai
PPP projektai suteikia galimybes vystyti viešąją infrastruktūrą ir gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę bei apimtį neturint reikiamų pradinių investicijų – viešojo sektoriaus projektuose pritaikomas privataus sektoriaus sukauptas kapitalas ir turima patirtis. Nors PPP metodas projekto pradžioje neatrodo pigiausias pasirinkimas finansine prasme, tačiau ilguoju laikotarpiu PPP projektai dažniausiai atsiperka. Pavyzdžiui, įvertinusi 25 metų trukmės visuomeninio projekto kainą, savivaldybė gali nuspręsti, kad statyti objektą pačiai kainuotų kelis kartus pigiau. Tačiau šiuo atveju neįvertinama tai, kad objektas bus ne tik pastatytas, bet ir nuolatos prižiūrimas, o tai savivaldybei kainuotų žymiai brangiau, nei patikėti šias užduotis privačiam sektoriui.
PPP projektų vystymo kaštai dažniausiai yra mažesni nei tradicinių projektų. Tyrimai rodo, kad Didžiojoje Britanijoje, kur net 80 proc. šalies infrastruktūros projektų vystoma remiantis privačiu finansavimu, PPP projektų kaštai yra 30 proc. mažesni. PPP projektai taip pat leidžia tinkamai paskirstyti riziką, todėl mažėja išlaidos jai valdyti. Vienas svarbiausių PPP projektų pranašumų – kokybės garantija. PPP principu vystomuose projektuose privatus sektorius įsipareigoja objekto kokybę užtikrinti ilgu laikotarpiu, pavyzdžiui, dar 20-25 metus po statinio užbaigimo. Vadinasi, pasibaigus 25 metų trukmės sutarčiai, privatus sektorius viešam sektoriui perduos tokios pačios geros kokybės objektą. PPP projektai taip pat dažniau telpa į sutartyje numatytus laiko ir finansinius rėmus, nei įprasti projektai. JAV finansinių paslaugų bendrovės „Standard & Poors“ tyrimo duomenimis, net 88 proc. PPP projektų yra užbaigiami laiku ir neviršijant numatyto biudžeto. Tuo tarpu tradiciniuose kontraktuose tokių projektų statistiškai yra vos 30 procentų.
PPP projektai Lietuvoje
Lietuvoje iki 2011 metų nebuvo įgyvendintas nei vienas PPP projektas. Čia dažniau taikytos koncesijos sutartys. Pasyvų PPP projektų vystymą Lietuvoje lemia kelios priežastys. Visų pirma, PPP projektus stabdo viešo sektoriaus atstovų baimė prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, neretai viršijančius sprendimų priėmėjų kadenciją. PPP projektus taip pat stabdo ribotos valstybės finansinės galimybės: kadangi projekto sutarties įsipareigojimai skaičiuojami kaip būsimos valstybės išlaidos, būtina įvertinti, ar jos nedidina šalies biudžeto deficito.
Informacijos stokojanti visuomenė PPP projektų atžvilgiu irgi ne visada palankiai nusiteikusi – mano, kad finansinė PPP projektų našta bus perkelta gyventojams.
Tuo tarpu privačius investuotojus nuo įsitraukimo į PPP projektus atgraso pesimistiškos rinkos prognozės, perspėjančios apie infliaciją ir vėluojančius atsiskaitymus.
PPP projektuose svarbus ir kreditavimo klausimas. Užsakovas, rengdamas PPP projekto konkursą, preliminarias sutartis turėtų derinti ne tik su potencialiais investuotojais, bet ir su bankais. Priešingu atveju dėl nelanksčių sutarčių bankai gali būti pasiryžę finansuoti nebent tokiu atveju, kai projekto vykdytojas prisiima visą riziką dėl galimo užsakovo nemokumo.
PPP projektų vystymą ypač apsunkina sudėtinga, ilgai trunkanti PPP projektų koordinavimo procedūra. Taip yra todėl, kad PPP projektų sritis yra išskaidyta net keliuose įstatymuose, nors daugelyje šalių PPP koordinavimą apjungia vienas specialus įstatymas. PPP reguliuojantis įstatymas arba už projektų koordinavimą atsakingos institucijos įkūrimas palengvintų PPP projektų vystymą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra įsteigtos specialios PPP koordinuojančios ir prioritetinių projektų vykdymą užtikrinančios agentūros – be jų pritarimo savivaldybės ir ministerijos negali pradėti vystyti jokio PPP projekto.
PPP projektai Estijoje
Kaimyninėje Estijoje PPP projektai pradėti vystyti dar 2005 metais, pirkimai vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir bendrąją civilinę teisę. Pagrindinės PPP projektų taikymo sritys Estijoje – mokyklų statyba ir renovacija, socialinio būsto statyba, automobilių parkavimo sistema Taline. Estijos patirtimi vystydami PPP projektą Lietuvoje rėmėsi ir „Merkostatyba“, priklausanti vienai didžiausių Baltijos šalių statybos ir nekilnojamojo turto įmonių grupių „MerkoEhitus“.2009 m. įmonė Taline užbaigė PPP modeliu vystytą Viimsi darželio-mokyklos projektą.
Balsių mokykla – pavyzdinis PPP projektas Lietuvoje
Šiandien Lietuvoje jau turime sėkmingai įgyvendintą PPP projektą – Balsių vidurinę mokyklą. Mokyklos istorija prasidėjo dar2002 m. kuomet Balsių bendruomenė išsakė poreikį statyti mokyklą, atsiradusį dėl to, kad apie 700 iki mokyklinio ir 1200 mokyklinio amžiaus vaikų artimiausia mokykla buvo už kelių kilometrų.2006 m. buvo parengtas mokyklos projektas, tačiau derybos ir nesėkmingi mėginimai pradėti statyti mokyklą tęsėsi iki 2009 metų.2009 m. gruodį paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas dėl Balsių mokyklos statybos ir ūkio priežiūros vykdymo paslaugų pirkimo naudojant PPP modelį.
Savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjo ir Balsių mokyklos projektą įgyvendina UAB „Merko statyba“ ir „E.L.L. Kinnisvara AS“[1] konsorciumas, pasirašęs trišalę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ir technine projekto prižiūrėtoja „Vilniaus vystymo kompanija”. Pagal projekto sutartį, įsipareigojome 25 metus teikti mokyklos statybos, ūkio priežiūros ir administravimo paslaugas už tai gaudami metinį atlyginimą. Vadinasi, savivaldybė įsigijo ne mokyklos statinį, bet rezultatą – pagal sutarties reikalavimus įrengtas, prižiūrimas, administruojamas mokyklos patalpas su visa reikalinga infrastruktūra bendrojo ugdymo funkcijoms vykdyti.
Projekto vystymas buvo specifiškas – nors11.353 m2ploto pastatui technologiškai normalus įrengimo terminas yra 18 mėnesių, tačiau sutarties pasirašymas vėlavo 4 mėnesius. Visus darbus teko atlikti per 14 mėnesių – statybą tai pabrangino daugiau nei 10 procentų. Dėl pirmosios tokios sutarties ir kai kurių neapgalvotų jos niuansų šį skirtumą savo sąskaita turėjo apmokėti privatus subjektas. Vis dėlto mokyklos statybos buvo užbaigtos laiku ir2011 m. rugsėjo 1 d. mokykla plačiai atvėrė duris moksleiviams.
Privatus investuotojas aprūpino mokyklą baldais, ugdymo priemonėmis, iki paskutinės smulkmenos įrengė tiksliųjų mokslų kabinetus, sporto salę, virtuvę, valgyklą, pasirūpino mokyklų aprūpinimo standarte nurodytų mokymo ir ugdymo priemonių, vadovėlių ir bibliotekos literatūros fondo sukūrimu.
Privatus investuotojas ir toliau lieka atsakingas už pastato administravimą, apimantį teritorijos priežiūrą, apsaugą, valymo paslaugas ir komunalinių išlaidų dengimą tol, kol baigsis 25 metų sutarties laikotarpis. Metinis mokestis už konsorciumo teikiamas paslaugas gali būti išreikštas 49 Lt per mėnesį už 1 m2 kaina. Atmetus ūkio priežiūros administravimo paslaugas, kurios įprastame nekilnojamojo turto nuomos versle pagal papildomas komunalinių ir kitų paslaugų sąskaitas yra apmokamos nuomininko, Balsių mokyklos „nuomos“ kaina būtų lygi 36 Lt už 1 m2 per mėnesį. Visus 25 metus ji bus nekintanti, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto nuomos kainos laisvoje rinkoje tendencingai auga. O visiškai įrengtas ir prižiūrėtas mokyklos pastatas nuosavybės teise pasibaigus sutarties laikotarpiui Vilniaus miesto savivaldybei atiteks už 0 litų.
PPP projektų ateitis
Tikime, kad geriausia paskata naujų PPP projektų vystymui – sėkmingai įgyvendintų projektų, tokių kaip Balsių mokykla, pavyzdžiai. Verslas, viešasis sektorius ir visuomenė turi matyti realiai įgyvendintus PPP projektus, kurių pagrindu būtų galima vertinti ekonominį naudingumą bei koreguoti teisinį, mokestinį ir finansinį PPP projektų reglamentavimą.
PPP projektams vystyti ne mažiau svarbi ir vyriausybės parama – nesėkmingi, per brangiai kainuojantys ar per ilgai trunkantys projektai gali sumažinti pasitikėjimą viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu Lietuvoje. Viešojo subjekto demonstruojama finansinė drausmė bei projektų ir įsipareigojimų tęstinumo garantija taip pat paskatintų privatų sektorių aktyviau dalyvauti PPP projektuose.
Gediminas Tursa,
LNTPA valdybos narys,
UAB „Merko statyba”
valdybos pirmininkas
Šis komentaras – knygos „Darnus nekilnojamojo turto vystymas” – dalis.
Taip pat skaitykite V. Zabilius: Profesionalus brokeris – tai jungtis tarp statytojo, teisininko, ekonomisto ir psichologo,
A. Avulis: Tinkamą požiūrį į darbą reikia ugdyti ir K. Kristinaitis: Vystytojų pareiga – ne tik mokėti mokesčius, bet ir tobulinti mokesčių sistemą
[1] ELL Kinnisvara AS – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti nekilnojamojo turto vystymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto daugiau nei už 1 mlrd. Lt.