Konkursas „Už darnią plėtrą”. Antrasis komisijos vizitas

Šių metų pradžioje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija paskelbė apie kasmet vykstančio konkurso „Už darnią plėtrą“ pradžią. Konkurso komisija jau pradėjo vizitus po jame dalyvaujančius NT projektus.

Šiais metais konkursas „Už darnią plėtrą“ sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus 26 paraiškos: 14 pagrindinio prizo ir 12 ateities. Pasak konkurso organizatorių, džiugina besiplečianti dalyvių geografija: objektų lokacijos driekias Klaipėdoje, Kaune, Palangoje, Nidoje, Molėtuose. Taip pat pastebėtina ir objektų paskirčių įvairovė, unikalios konversijos projektai.

Įvyko antrasis konkurso vertinimo komisijos vizitas. Jo metu buvo aplankyti Vilniuje esantys objektai, kurie pretenduoja į pagrindinio prizo laimėjimą.

„Norisi pasidžiaugti, kad šiemet konkurse turime labai įdomią įvairovę: nuo prekybos centrų remonto, naujų fabrikų iki mokyklų, senų objektų konversijų, atnaujinto Jono Basanavičiaus buto. Tai rodo, kad NT plėtra tampa įvairiabriaunė, drąsi, kupina modernaus bei į visuomenę orientuoto polėkio“, – kalba Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas ir komisijos pirmininkas.

*******************************************

„D9 – Artsy Office” (A. Domaševičiaus 9, Vilnius)

1980 m. pastatytas namas buvo projektuotas kaip gyvenamasis namas. Tuomet jis buvo vieno aukšto, o 1912 m. ten gyvenant garsiam gydytojui Andriui Domaševičui pristatytas ir antrasis, kuriame įsikūrė jo ginekologijos klinika „Sveikata”. 1920-1927 m. čia gyveno lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas dr. Jonas Basanavičius, o tame pačiame bute buvo Lietuvos mokslo draugijos archyvas. 1940 m. namas buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė teismas.

Pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ir yra vertingas atkurtais bei išsaugotais autentiškais elementais – polichromine lubų ir sienų tapyba, lipdiniais, stalių dirbtomis filinginėmis durimis ir langų rėmais, ąžuolinio parketo fragmentais. Fasadas išliko beveik nepakitęs nuo XX a. pradžios, todėl yra vienas ryškiausių moderno architektūros pavyzdžių Vilniuje.

Kaip ir pats pastatas, taip ir jo interjero koncepcija susideda iš dviejų dalių – muziejaus ir galerijos, kadangi čia turėjo įsikurti daugiau nei 170 meno kūrinių kolekcija. Senosios pastato dalies, kur atidengti autentiški istoriniai polichrominės tapybos sluoksniai, lipdyba, kuriamas įvaizdis ir raktinis žodis yra muziejus. Įstiklintas atriumas naujoje pastato dalyje kuria erdvės įvaizdį, įvardijamą kaip galerija.

Nors muziejus, kaip sąvoka, asocijuojasi su itin išpuoselėta, prabangia erdve, šiuo atveju nuspręsta nenudailinti istorijos, o palikti tikruosius, autentiškus jos fragmentus. Galerijos dalyje erdvė kuriama taikant kanoninius principus – švari, šviesi, taisyklinga erdvė, kuri yra skirta meno kūriniams ir supanti aplinka neturi konkuruoti su vertingu jos turiniu. Rekonstruojant pastatą didžiausias dėmesys skirtas autentiškų istorinių elementų išsaugojimui ir jų eksponavimui. Senosios pastato dalies pirmo aukšto patalpų sienose bei lubose fiksuojami vertingi puošybos ir polichrominės fragmentai. Esamos sienos ir lubos tvarkomos atidengiant nuo vieno iki keturių seno tinko sluoksnių, ieškant seniausiųjų. Atlikus darbus rasta įvairių puošybos raštų bei tinko spalvų tokių kaip ultramarinas, ochra, tamsiai žalia, raudona ochra. Visa tai paliekama autentiškai taip, kaip yra, o netektys tvarkomos specialia technologija (tuo metu meistrų naudotu kalkiniu tinku). Čia taip pat atkurtas ir autentiškas ąžuolo parketas.

Šioje pastato dalyje suprojektuotas priimamasis ir keturi susitikimų kambariai, o antrame aukšte, kur kažkada veikė klinika bei vėliau teismas, dabar yra vadovų kabinetai.

Naujojoje pastato dalyje atriumas virto didele ekspozicijų ir renginių erdve. Ją supantys darbo kabinetai išdėstyti per visus tris pastato aukštus taip, kad vaikštant galerijomis matomi kabinetuose eksponuojami meno kūriniai.

Po rekonstrukcijos čia įrengta ir bendra darbuotojų susitikimų ir maisto zona, kuri gali transformuotis pagal įvairius scenarijus.

Daug dėmesio skirta patalpų apšvietimui. Senojoje, muziejinėje, pastato dalyje sukurtas apšvietimas išryškina autentiškas sienas ir lubas, kūriniams skirtas koncentruotas apšvietimas. Galerijoje numatytas reguliuojamas apšvietimas, kuris keičiamas pagal tuo metu eksponuojamų kūrinių scenarijų.

Prekybos centras „Europa“ (Konstitucijos pr. 7A, Vilnius)

Prekybos centras „Europa“ atnaujino ne tik savo erdves, bet ir koncepciją. Veikdamas tikslinės auditorijos – aplink dirbančių ir gyvenančių žmonių dienos ritmu – tapo tikru traukos objektu.

Dveji metai – tiek „Europos“ komandai su šiame prekybos centre įsikūrusiais verslais bei išoriniais partneriais užtruko transformuoti prekybos centrą į modernią vietą. Prekybos centras sulaukė tarptautinio BREEAM tvarumo sertifikato, kuris įrodo, kad pastatas atitinka aukščiausius aplinkosaugos bei atsakingo valdymo standartus. Elektros suvartojimą padeda mažinti ir prekybos centro stiklinis stogas – apšvietimas viduje reguliuojamas, atsižvelgiant į iš lauko patenkantį natūralų apšvietimą, todėl dienos metu vasaros laikotarpiu papildoma šviesa dažniausiai nėra reikalinga. Prekybos centre taip pat įrengtos dvi gausiai augalais ir medžiais apželdintos lauko terasos.

Už naujos prekybos centro „Europa“ koncepcijos kūrimą ir įgyvendinimą, interjerą buvo atsakinga architektūros ir interjero studija „Bolder Development Oy“, projekto valdymo ir techninės priežiūros paslaugas teikė bendrovė „Viconus“, generalinis rangovas – lietuviško kapitalo įmonė „Agentus“. Siekiant ne tik interjere atspindėti kai kuriuos gamtos motyvus, bet ir išties būti kaip įmanoma draugiškesniu gamtai, „Bolder Development Oy“ koncepciją kūrė ir ją įgyvendino dirbdama nuotoliu – taip buvo sutaupyti kelionės kaštai, efektyviau panaudojamas laikas ir kiti resursai.

„Vilnelės skverai“ (Manufaktūrų 9, Vilnius)

„Vilnelės skverai“ – tai MERKO gyvenamųjų namų kompleksas Manufaktūrų gatvėje – šalia Senamiesčio, tarp Užupio ir Belmonto. Tai šiuolaikiški, ekonomiški, energinio naudingumo A+ klasės namai. Išskirtinis šių urbanistinio stiliaus pastatų bruožas – taisyklingų formų fasadas, dideli panoraminiai langai.

Pirmame statybų etape penkių – šešių aukštų namuose suprojektuoti 237 butai, kurių plotas siekia nuo 32 iki 100 kv. metrų. Visa šio naujo kvartalo aplinka pritaikyta pėstiesiems, automobilių saugojimo vietos įrengtos po žeme. Tarp visų etapų galima praeiti pėsčiųjų promenadomis, o kiekvienas atskiras kvartalo etapas tarsi uždara teritorija, apsupta namų.

Projektuojant „Vilnelės skverus“ daug galvota apie žaliąsias erdves – bendroje vidinėje teritorijoje tarp namų įrengti jaukūs poilsiui skirti kiemai–aikštės su pavėsinėmis, suoliukais, medžiais, vaikų žaidimų aikštelėmis.

Naujo gyvenamojo kvartalo planuose numatyta ir komercinių patalpų promenada, čia jau kuriasi paslaugas aplinkinių namų gyventojams teikiantys verslai.

Erudito licėjus (Aguonų 22, Vilnius)

2022 m. rugsėjo mėn. sostinėje pradėjo veikti moderni švietimo įstaiga Erudito licėjus, kapitališkai suremontavus anksčiau ESO priklausiusias patalpas Vilniaus senamiestyje. Darnios miesto plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ ėmėsi šio pastato kapitalinio remonto projekto, o architektūrinė dalis patikėta architektui Gintautui Natkevičiui. „Tai nėra kažkokia švelni mokykla, kur ant sienų nupiešti kiškiukai, drambliukai ir saulytės, o atvirkščiai – čia išryškinti varžtai, betonas, metalas, kuris suteikia lyg rokerišką pojūtį. Tai mokykla, kuri smagi, kieta ir kuria vaikai galėtų didžiuotis, kad būtent tokioje mokosi“, – sako projekto autorius.

Pats pastatas yra šešių aukštų su rūsiu, sklypo beveik nėra, o anksčiau jis buvo skirtas administracijai – planinis išdėstymas gana netvarkingas dėl begalės įvairių pertvarų, peraukštėjimų. Nors struktūra atrodytų visai paprasta: koridorius, kabinetai šonuose ir funkciniai mazgai keliose vietose, vis dėlto saviraiškos galimybės yra gana apribotos.

„Mokykla, turinti išskirtinį įvaizdį, tam tikrą savo charakterį, staiga turi tilpti į tokį persiuvamą seną kostiumą. O juk tai nėra tik gerai nudažytos sienos, teisingas šviestuvų išdėstymas ir kokybiški radiatoriai, mokykla – tai dar viena dimensija, tai vaikai, nuo pat mažens turintys tikslą, siekį tapti suaugusiais ir mes turime sukurti atitinkamą erdvę, kurioje jie po truputėlį tą tikslą pasiektų. Todėl mūsų mintis ir buvo maksimaliai išnaudoti esamą situaciją, įtraukti mažus mūsų atradimus pastate ne tik interjerui, bet ir bendrai nuotaikai sukurti.

Mokyklos teritorija minimali, todėl ten atsirado tik būtiniausios funkcijos – nedidelės sporto aikštelės ir laisvalaikio zona. Tačiau unikaliomis erdvėmis išsiskiria pačios mokyklos vidus, be šiuolaikines technologijas turinčių klasių, poilsio zonų, čia įrengta valgykla, atitinkanti

aukščiausius standartus. Maitinimu rūpinasi žymus italų virtuvės šefas, taip siekiant pakeisti požiūrį į vaikų mitybą ir skatinant sveikesnį gyvenimo būdą. Tokio lygio virtuvės meistrui ir mokiniams, besidžiaugiantiems dideliu dėmesiu, skirtu mitybai, reikalinga jauki ir ypatinga erdvė, kuri suprojektuota cokoliniame aukšte su vitrinomis iš vienos fasado pusės. Ši salė yra universali ir gali būti pritaikyta įvairiems posėdžiams, spektakliams, renginiams ir kitoms mokinių sugalvotoms veikloms.

Ypatingas dėmesys skirtas ir sporto erdvėms. Mokykla gali pasigirti atnaujintu ir modernizuotu pastate buvusiu 30 kv. m ploto baseinu aktyvaus laisvalaikio svarba, mokėjimas plaukti, kuris užtikrintų mokiniams saugaus elgesio vandenyje pagrindus ir gerą nuotaiką. Taip pat 6 aukšte įrengta nauja sporto salė, kuri ne tik funkcionaliai išnaudoja mansardos aukšto erdvę, bet ir sukuria ypatingą estetinio grožio jausmą. „Įspūdinga erdvė, šiek tiek suteikianti bažnytinį įspūdį, atrodo šventvagiška būtų ir kamuolį atsinešti“, – komentuoja architektas G. Natkevičius.

Pagrindinę koncepcijos mintį architektai perteikė per kultūrinę, laikmečio sluoksnių prizmę, kur mokykla nėra identifikuojama su vadovėliais, mokytojais ar namų darbų ruoša, veikiau tai demokratiškos aplinkos džiaugsmas, kur mokinys auga kaip žmogus ir veikėjas, vertinantis esamą, įgytą patirtį ir praeities įžvalgas. G. Natkevičius šiame projekte akcentuoja ir įvykusį pokytį, kurį mokiniai gali pajausti ir pamatyti.

„Youston“ (Smolensko 10A, 10B, Vilnius)

YOUSTON – tai nuomos paslaugų ir „co-living“ projektas, deklaruojantis visiems vienodas taisykles ir kriterijus. Gyvenantys čia gauna namus su visais iš anksto numatytais patogumais ir taisyklėmis ir gali jas pritaikyti sau.

Pagrindinė šio projekto idėja sprendžia įsisenėjusią problemą – Lietuvos nuomos paslaugos ir jų kokybė gan stipriai atsilieka nuo Europos statistikos. Lietuviai labiau linkę turėti nuosavą turtą nei nuomotis. Su šiuo projektu, mūsų įmonė pirmoji rinkoje siūlo oficialias būsto nuomos paslaugas. Iki šiol nuomos paslaugas teikė tik privatūs asmenys, kurie galėjo nusistatyti savo taisykles, kurios ne visada buvo sąžiningos. Seną sistemą keičiame nauju šūkiu „Nuoma be asmeniškumų“.

Projekte ypatingas dėmesys skiriamas gyventojams ir jų gyvenimo patogumui – nuomininkų komfortu rūpinasi nuomininkų asistentas, kuris užtikrina komfortišką kasdienybę. Nuomininkų patogumui projekte įrengta pirtis, kino salė, žaidimų, laisvalaikio ir pramogų erdvės.

Tarptautinė Amerikos mokykla  (Srovės 19, Vilnius)

Mokyklos pastatas suprojektuotas ypatingame ir sudėtingame urbanistiniame – gamtiniame kontekste.

Mokyklos sklypas yra Vilniaus senamiesčio prieigose, Pavilnių regioninio parko bei Belmonto botaninio – zoologinio draustinio teritorijoje, netoli intensyvaus eismo S. Batoro gatvės.

Mokyklos pastato ypatingas kontekstas padiktavo pagrindinę kūrinio idėją. Mokyklos pastatas – tai tarsi „riba“ iš judraus, triukšmingo miesto į ramią gamtos aplinką. Akcentuojamas mokyklos erdvių skaidrumas ir prašviečiamumas nuo reprezentacinio mokyklos kiemo per vestibiulį, koridorius ir klases į parko erdvę.

Tai „MOKYKLA PARKE“ ir kartu „PARKAS MOKYKLOJE“.

Pagrindiniai pastato sprendiniai:

  • Pastato funkcinės patalpų grupės formuojamos u raidės forma plane apie mokyklos reprezentacinį kiemą su pagrindiniu įėjimu. Kiemas ir mokyklos vestibiulis tampa mokyklos erdviniu branduoliu, per kurį pasiskirstoma į visas kitas pastato patalpas.
  • Rytinėje mokyklos sklypo dalyje įrengtos sporto ir žaidimų aikštelės, didžiulė terasa, amfiteatras.
  • Pastatas maksimaliai atribotas nuo S. Batoro gatvės keliamo triukšmo ir taršos skaidria akustine siena. Pastato langai, sienų konstrukcija užtikrina patalpų akustinio komforto sąlygas pastato viduje.
  • Parko reikalavimai griežtai reglamentavo pastato aukštį, todėl du mokyklos aukštai įrengti po žeme.
  • Ypač aukštos kokybės bei ilgaamžės keramikos plokščių fasadinės sistemos panaudojimas padėjo sukurti nestandartinę pastato tūrių kompoziciją, įrengti „penktąjį fasadą“.

Mokyklos pastatas stovi šalia Pavilnių regioninio parko ir yra tarsi „riba“ iš judraus, triukšmingo miesto į ramią gamtos aplinką. Siekiant prisitaikyti prie trapios gamtinės situacijos ir esamo užstatymo konteksto, pastato tūris suskaidytas į tris kintančio aukščio ir dydžio tūrius su nereguliariais šlaitiniais stogais. Tūriai apjungiami bendrų erdvių sistema aplink vidinį mokyklos kiemą, kuris vizualiniais ryšiais jungiasi su parko žaluma. Pastato infrastruktūrai pagerinti buvo rekonstruota Srovės gatvė, įrengiant automobilių parkavimo vietas su žaliaisiais plotais tarp jų ir dviračių taku.

Rytinėje mokyklos sklypo dalyje įrengtos sporto ir žaidimų aikštelės, terasa, lauko amfiteatras vaikų poilsiui ir edukacijai gamtoje. Mokyklos terasos turi tiesioginį ryšį su parko teritorija, kurioje vaikai gali tęsti pažintį su gamta.

Šiuo metu pastatui yra siekiama gauti tarptautinį tvarių pastatų BREEAM In-Use sertifikatą.

Numatoma galimybė mokyklos komplekso tąsai rytų kryptimi.

Statybų eigą prižiūrėjo ir statybas suvaldė – UAB „Baltic Engineers“ (BE LIVE).