Nueinančiuosius 2021 metus galėtume pavadinti stebinančio optimizmo metais NT rinkoje – džiaukimės, bet su pagarbia atsarga. Beveik ištisus metus stebėjome pakilias nuotaikas tiek iš plėtotojų, tiek ir iš pirkėjų pusės: vieni statė, kiti pirko rekordinėmis apimtimis. Visa rinka suprato, kad toks džiugesys negali trukti neterminuotai ir milžiniškai išaugęs NT poreikis netrukus pateko į pasiūlos ribotumo vakuumą. Didžiausią įtaką menkstančioms statytojų galimybėms įgyvendinti naujus projektus ir taip pasotinti NT rinką turėjo išaugęs sklypų trūkumas. Sklandesniam pasiūlos gyvavimui trukdė ir nepagrįstai klaidžiojantys projektų derinimo procesai biurokratiniuose institucijų koridoriuose.
Tad šiais metais mūsų NT rinką užliejusį optimizmą turime matuoti atsakingai ir nuosaikiai. Patyręs verslas žino, kad tokie aukštos temperatūros pakilimai netrunka ilgai ir juos visada lydi staigūs atoslūgiai.
Pozityviai šiais metais vertiname projektų finansavimo, pinigų prieinamumo, situaciją su gerėjančia ateities tendencija: Alternatyvų gausa, pačių įmonių leidžiamos obligacijos savo projektų finansavimui, pasitelkiami fondų pinigai, kurie yra pigesni ir lankstesni laiko kontekste. Be to, stebimas išaugęs sutelktinio finansavimo rinkos konkurencingumas, kas tampa patrauklia perspektyva smulkesniems vystytojams.
Dialoge su valdžia verslui sekėsi kur kas sunkiau ir panašaus tono tendencija, tikėtina, išliks ir kitais metais. Svarbu tai, kad verslas girdimas savivaldos lygmenyje: miestai įsiklauso į NT plėtros problematiką, ypač būsto prieinamumo klausimą ir stengiasi užimti aktyvias pozicijas ieškant sprendimų. Tuo tarpu centrinė valdžia nebuvo pats geriausias partneris sprendžiant būsto prieinamumo problemas. Taip pat stigo abipusio pasitikėjimo iš valdžios, valdant verslų ribojimo klausimus dėl COVID pandemijos, prekybos centrų uždarymą, nesuteikiant paramos verslams išsaugoti.
Labiausiai nuviliantis valdžios sprendimas – po kelerių metų svarstymo LR Žemės įstatymo pataisų priėmimas šių metų lapkritį. Įsigaliojus pokyčiams, už leidimą statyti valstybinėje žemėje verslas turės sumokėti iki 75 proc. sklypo turto vertės neįgydamas teisės į nuosavybę. Bus apmaudu stebėti, kaip dar labiau išbrangs NT projektai, o trumpas pasirengimo laikotarpis ( iki 2022 m. kovo mėn.) sudarys prielaidas projektų derinimo procesų lėtėjimui.
Santykyje su valdžia verslas šiais metais pasigedo nuoseklumo, platesnio konteksto suvokimo priimant rinkos dalyviams itin svarbius sprendimus.
2022 m. iššūkiai NT rinkoje: statybų kaštai, būsto prieinamumas, žalioji tema
Šiandien tenka stebėti vis augančias statybų kaštų eilutes ir labai tikėtina, kad su tokia situacija teks kovoti visus ateinančius metus, jei ne dar ilgiau. Girdint kalbas apie galimą stabilizaciją kitų metų NT rinkoje, kyla abejonės. Esame globalios rinkos dalis, todėl pasaulyje kylančios ekonominės, energetinės ir logistinės turbulencijos veikia ir mūsų šalies NT plėtros procesus. Tad vienas didžiausių kitų metų NT rinkos dalyviams iššūkių ir bus statybos kaštų suvaldymas.
Kitas rimtas momentas – minėtojo Žemės įstatymo pataisų įgyvendinimo procesai. Nerimą kelia šios tvarkos įsisavinimas savivaldybių lygmenyje, kur labai tikėtina dėl personalo trūkumo ir procesų naujumo susidursime su butelio kaklelio efektu, lemsiančiu dar labiau ištęsusią projektų derinimo eigą. Tokiu atveju verslo lauktų dar ir sustojusio laiko iššūkis.
Kitais metais stebėsime vis intensyvėjančią žaliąją darbotvarkę. Lietuva yra užlipusi ant aukščiausio energetinio efektyvumo laiptelio – A++ standartas pastatuose. Artėjame prie realybės, kai statysime aktyvius pastatus, kurie ne tik nenaudoja, bet patys gamina energiją. Mūsų klimato juostoje pasiekti tokius tikslus nėra paprasta. Tad kuriamų produktų kokybė, tvarumas, jų žalumas bus didelė kitų ir vėlesnių metų tema.
NT rinkos lūkestis: stabilumas ir pagrįsti valdžios sprendimai
Svarbiausias kitų metų verslo lūkestis: stabilumas, aiškumas, apibrėžtumas. Taip pat didelis prašymas valdžiai – netrukdyti verslui sklandžiai veikti. Dažnu atveju, matydama sėkmingą vieno ar kito sektoriaus plėtrą, valdžia randa savyje nenugalimą norą įvesti naujus reguliavimus, reikalavimus, išplėsti mokesčių barą ir panašiai. Juk visi šie papildomi suvaržymai išpučia verslo kaštus, ir ši finansinė našta nugula ne kur kitur kaip ant galutinio vartotojo pečių.
Norėtųsi, kad partnerystė su teisėkūros ir įstatymų leidžiamąja valdžia išliktų pozityvi ir nebūtų uždara. Pavykus pažaboti biurokratinius procesus, įtikus valdžią imtis reikšmingų priemonių gerinant būsto įperkamumą ir išsprendus iššūkius susijusius su statybų kaštų augimu, galėtume tikėtis kur kas tvaresnės ir labiau subalansuotos NT plėtros.
Laukia įdomus, aukštų kokybės ir tvarumo standartų metas lanksčių, kūrybingų sprendimų ir greitos reakcijos reikalaujančioje NT rinkoje.
Mindaugas Statulevičius
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas