Stabiliai augantis gyventojų vartojimas Baltijos šalyse ir toliau skatina tolimesnę prekybinių patalpų plėtrą tiek šalių sostinėse, tiek kituose regionuose. Vertinant prekybinio ploto pasiskirstymą pagal šalis bei jų regionus, matyti tam tikros tendencijos iš esmės padiktuotos gyventojų kiekiu bei jų perkamąja galia. Tradiciniai regioninės ir vietinės reikšmės prekybos centrai koncentruojasi stipriausiuose šalių regionuose bei jų miestuose. Naujausioje nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ prekybos patalpų apžvalgoje skelbiama, kad įvertinus bendrus Baltijos šalių rodiklius, matyti, jog nepralenkiamu lyderiu išlieka Estija.
Skaičiuojant tik tuos prekybos centrus, kurie pirkėjams siūlo įvairų prekių ir paslaugų pasirinkimą (ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų) bei yra didesnio ploto (ne mažiau kaip 4 000 m² naudingo ploto), bendras plotas Lietuvoje sudaro 1 308 000 m², Estijoje – 988 000 m², Latvijoje – 827 000 m². Tačiau skaičiuojant prekybinį plotą tenkantį 1 000-iui šalies gyventojų, matyti kur kas didesnis skirtumas tarp Baltijos šalių valstybių: Estijoje 1 000-iui gyventojų tenka 751 m2 prekybinio ploto, Lietuvoje – 444 m2, o Latvijoje – 413 m2.
Vertinant tik didžiausių ir svarbiausių šalių regionų statistiką, Estijos Harju apskrityje (kartu su Talinu ir kitais miestais), kurioje gyvena apie 43% visų šalies gyventojų, 1 000-iui tos apskrities gyventojų tenka net 1 026 m2 prekybinio ploto. Tuo metu Rygos rajone (kartu su Ryga, Jūrmala ir kitais miesteliais) gyvena apie 46% šalies gyventojų, kuriems tenka 691 m2 modernaus prekybinio ploto. Lietuvoje didžiausia yra Vilniaus apskritis, joje gyvena apie 27% šalies gyventojų. Visgi lyginant su pagrindiniais Estijos ir Latvijos regionais, čia prekybinio ploto tenkančio 1 000-iui gyventojų yra mažiausiai ir šis rodiklis siekia 652 m2.
Tolygi prekybos centrų gausa visuose Estijos ir Lietuvos didmiesčiuose
Estija, kaip prekybinių patalpų pasiūlos lyderė, pirmauja pagal tenkantį kiekį gyventojui ne tik gausiausiai gyvenamojoje apskrityje, bet ir likusioje šalies dalyje. Prekybos centrų gausa gali pasigirti ir likę didesni Estijos šalies miestai – Tartu, Narva, Pernu – kuriuose modernus prekybinis plotas tenkantis 1 000-iui gyventojų siekia 1 000-1 700 m2. „Tačiau statistika ne visada parodo realią situaciją, kadangi dažnai patys miestai ir juose esantys prekybos centrai tampa regioniniais ar rajonų traukos centrais, kuriuose apsiperka ne tik jų gyventojai, bet ir atvykstantys turistai iš kitų šalių“, – pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, Estijos kurortinis miestas Pernu yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Rygos ir Talino, ir sulaukia nemažai pirkėjų iš pravažiuojančio srauto. Taip pat Pernu ir jos apskrityje yra nemažai vasarnamių, kurių gyventojai vasaros metu neturi didesnių pasirinkimo galimybių ir apsipirkti vyksta būtent į šios apskrities centrą.
Likusioje Lietuvoje dalyje, išskyrus Vilniaus apskritį, prekybinio ploto pasiūla 1 000-iui gyventojų nusileidžia Estijos rodikliams, tačiau atskiruose šalies miestuose prekybinio ploto pasiūla yra ne tiek jau daug mažesnė ir lenkia net Vilniaus rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tradicinių ir kitų prekybos centrų pasiūla 1 000-iui gyventojų tenka labai panašiai ir sudaro apie 1 100 m2, Vilniuje šis rodiklis siekia 946 m2, o Panevėžyje mažiausiai – 620 m2.
„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje, skatina plėtotojus imtis naujų projektų tik didžiausiuose šalies miestuose, kurie prekybos centrų valdytojams garantuoja pakankamą ne tik vietinių pirkėjų srautą, bet ir pritraukia lankytojus iš viso regiono ar kaimyninių šalių“, – teigia S. Vagonis. Todėl didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose: šalia „IKEA“ statomas „Nordika“ prekybos centras Vilniuje, kuris greitu laiku pasiūlys virš 35 000 m2 prekybinio ploto, taip pat vyksta „DomusPro“ prekybos centro plėtra bei baigiamas statyti virš 5 000 m2 prekybos centras šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos, tuo metu Kaune ruošiamasi prekybos centro „Mega“ plėtrai, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje.
Mažėjantis gyventojų skaičius Latvijos didmiesčiuose atbaido plėtotojus
Jeigu Lietuvos ir Estijos didžiausi miestai tikrai gali pasigirti nemažu kiekiu modernaus prekybinio ploto, tai Latvijos didmiesčiai, išskyrus Rygą, demonstruoja mažesnius rodiklius. Mažėjantis gyventojų skaičius bei didelė gyventojų koncentracija Rygos regione, nesuteikia plėtotojams didesnių plėtros perspektyvų net ir didesniuose miestuose. „Ober-Haus“ duomenimis, antrame, trečiame ir ketvirtame pagal dydį Latvijos miestuose modernus prekybinis plotas 1 000-iui gyventojų siekia pastebimai mažiau nei, pavyzdžiui, penktame pagal dydį Lietuvos mieste Panevėžyje: Daugpilyje – 574 m2, Liepojoje – 380 m2 ir Jelgavoje – 612 m2.
Net Rygoje – pačiame didžiausiame ir aktyviausiame Latvijos regione – plėtotojai neskuba plėtoti naujų projektų, nors potencialių vietų ir projektų rinkai pristatyta išties daug. Šiuo metu rinkai pristatyti bent 7 nauji ir plėtros projektai, kurie rinkai teoriškai galėtų pasiūlyti virš 200 000 m2 prekybinio ploto. S. Vagonio nuomone, plėtotojai nėra tikri dėl sėkmingos naujų prekybos taškų veiklos ir greičiausiai per artimiausius kelis metus pamatysime nebent jau esamų ir sėkmingai veikiančių prekybos centrų plėtrą.
Tuo tarpu prekybinio ploto lyderis Estija ir šalies sostinė Talinas nežada sustoti. Šiuo metu Taline ir jo apylinkėse plėtojami net 6 prekybos centrai, kurie iki 2017 metų vidurio rinkai pasiūlys dar 110 000 m2 prekybinio ploto. „Estija pateisina ekonomiškai stipriausios Baltijos šalies statusą ir sėkmingos plėtros atveju galbūt galėtų labiau paskatinti Latvijos ir Lietuvos plėtotojus. Vis dėlto kvadratinių metrų kiekis negali būti esminis rodiklis ir tolimesnė plėtra turėtų būti vykdoma tik gerai įvertinus perkamosios galios realijas ir perspektyvas konkrečiuose šalių regionuose, miestuose ar jų rajonuose“, – teigia S. Vagonis.
Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas
Tel. 8 5 210 97 29