Ketvirtadienį Seime priimtas Teritorijų planavimo įstatymas, pagal kurį nuo kitų metų pradžios turėtų beveik per pusę sutrumpėti planavimo procedūros, atsisakoma detaliųjų planų svarbos(jie tampa neprivalomais), planavimo procedūros perkeliamos į kvartalinius planus.
Naujasis planavimo objektas bus kvartalas, nebe sklypas, konkretūs sprendiniai bus įgyvendinami techniniu projektu, žemės valdos projektų rengimą organizuos ir tvirtins savivaldybės – administracijos direktorius.
Įstatyme yra išlaikytas teritorijų planavimo dokumentų kompleksiškumo ir integruotumo principas, kuomet specialieji žinybiniai planai yra integruojami į vietos lygmens planavimo dokumentus. Tuo siekiant užtikrinti nuoseklų, spartesnį ir aiškesnį investicijų ir laiko planavimą.
Planavimo dokumentus galės ginčyti suinteresuota visuomenė, dėl kurios apibrėžimo ir teisių nustatymo įstatymo svarstymo eigoje kilo nemažai diskusijų, nes praktikoje pasitaikantys atvejai rodo, kad dabar galiojančiu apibrėžimu nevengiama piktnaudžiauti stabdant plėtros projektus ir investicijas.
Naujoje redakcijoje numatyta, kad investicinį projektą galės ginčyti visuomenė, kurios kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti. Suinteresuotais asmenimis visais atvejais laikoma asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą.
Nuo kitų metų sausio 1 d. ginantieji viešąjį interesą teritorijų planavimo dokumentus, jų sprendinius ar kitus administracinius aktus galėtų ginčyti per 20 darbo dienų nuo statybos leidimo išdavimo, bet ne vėliau nei per trejus metus nuo teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo.
Įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., jį pasirašius prezidentei Daliai Grybauskaitei.