„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais plėtotojai Vilniuje planuoja pastatyti apie 4,500 butų daugiabučiuose namuose. Tai būtų beveik 9 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta per 2017 metus. Specialistai pataria, kad be įprastų dalykų, renkantis būstą svarbu pasidomėti ir miesto Bendruoju planu, greta suplanuotomis statybomis ir įsigilinti į garantijas, kurių teikimo tvarka yra pasikeitusi.
„Žinoti miesto plėtros planus svarbu ne tik dėl to planuojamų statyti naujų gatvių ar žaliųjų zonų, bet ir tam, kad nebūtų perkamas vaizdas pro langą, kurį netrukus gali pakeisti statybos“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.
Naujasis Vilniaus Bendrasis planas, kuris galios iki 2030 m., gali būti patvirtintas dar šiemet. Jeigu bus priimtas dabartinis jo variantas, atskiruose rajonuose bus ribojamas prekybos centrų skaičius ir dydis, kad miesto centre neatsirastų užmiesčio tipo prekybos centrų. Aukštybiniai pastatams bus numatytos vietos miesto centre, Viršuliškėse ir Ukmergės gatvės pabaigoje. Detaliau miesto plėtros planai būsto pirkėjams bus pristatyti Būsto mugėje kovo 24 dieną.
Anot M. Statulevičiaus, svarbu žinoti ir miesto planus dėl transporto plėtros: kur suplanuotos naujos gatvės, autobusų maršrutai, park&ride sistema ar dalijimosi automobiliais aikštelės.
„Paskutinė Būsto mugės dalyvių apklausa parodė, kad parkavimo vieta nėra prioritetų viršuje renkantis būstą, bet sprendžiant dėl konkretaus pasirinkimo, visada verta žinoti alternatyvas, galbūt paaiškės, kad ne tik parkavimo vietos, bet ir paties automobilio nelabai reikia“, – sako jis.
Ruošiantis pirkti būstą svarbu žinoti, kad ne kiekvienam butui yra statoma parkavimo vieta. Miestas yra zonuojamas ir centre vienam būstui leidžiama pastatyti ne daugiau nei 0,5 parkavimo vietos, o aplinkiniuose rajonuose neviršyti 0,75 koficiento. Viena automobilio vieta vienam būstui statoma tik toliau nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose.
Nuo 2018 m. taip pat įsigalioja nauji reikalavimai projektuoti A+ energinės klasės pastatus. Pažymėtina, kad svarbu ne statybų pradžia, o kada pateiktas prašymas išduoti statybų leidimą. Todėl rinkoje šiemet vis dar konkuruos B, A ir A+ energinės klasės būstai.
Pasikeitė ir garantijų teikimo taisyklės. Jeigu sąlygos projektui buvo išduotos po 2017 m. sausio 1 dienos, vystytojai, rangovo ar savo nemokumo atveju, naujakuriams turės kompensuos broką iki 5 proc. statybų vertės trejų metų laikotarpyje.
Nuomos ar pirkimo dilema aktuali nepaisant rinkos situacijos
Nors nuomos kainos praėjusiais metais Vilniuje vidutiniškai ūgtelėjo šiek tiek daugiau nei 1%, o pardavimo kainos augo beveik 4%, tačiau gyventojų prioritetai iš esmės nesikeičia – jeigu leidžia galimybės, stengiamasi būstą įsigyti.
„Būsto įsigijimo ar jo nuomos dilema buvo, yra ir išliks aktuali nepriklausomai nuo situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Galvodamas apie būsto įsigijimą ar jo nuomą didžiausiame ir brangiausiame šalies mieste, pirkėjas turi įvertinti visas galimas alternatyvas. Nors pastaruoju metu būsto rinka stabilizavosi, tačiau reikšmingų pokyčių pirkėjai nesulaukė – tiek būsto pardavimo, tiek nuomos kainos nemažėja, o bendras rinkos aktyvumas išlieka aukštame lygyje“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pasak R. Reginio, akivaizdu, kad pasiūlos gausa atveria naujas galimybes pirkėjams.
„Pirkėjų situacija šiuo metu yra palankesnė nei, pavyzdžiui, prieš kelerius metus. Tačiau renkantis sau būstą, pirkėjas turi apdoroti daug daugiau informacijos ir nepasiklysti tarp pasiūlymų gausos. Visgi pasiūlymų gausa leidžia daug lengviau derėtis dėl būsto kainos, kai pardavėjui gali pateikti panašių produktų palyginimą ir taip dar labiau pagerinti savo derybines pozicijas. Ypatingai tai aktualu antrinėje rinkoje, kur panašaus būsto kainų skirtumai gali būti itin reikšmingi“, – sako jis.
Būsto mugėje kovo 24 dieną Vilniuje bus pristatytas Vilniaus Bendrasis planas, rinkos apžvalga ir specialistų paskaitos, kaip teisingai išsirinkti būstą ir naujausi NT projektai.