Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir kredito biuro „Creditinfo“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad per metus iki 49 proc. padaugėjo gyventojų, linkusių valstybei sumokėti mokesčius už nuomos pajamas. Vertindami nuomininko patikimumą, nuomotojai vis dar labiau pasitiki nuomininko žodžiais nei jo kredito istorija.
Anot LNTPA direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, norint turėti brandžią būsto rinką Lietuvoje reikalinga legali nuomos rinka, ilgalaikei nuomai skirtas būstas, valdomas privačių savininkų, įmonių ar savivaldybės bei nuomininkų teises ginanti organizacija.
„Didelė šešėlinė rinka lemia tai, kad neturime ilgalaikei nuomai skirtų produktų, nes verslas negali konkuruoti su mokesčių vengiančiais nuomotojais“, – sako M. Statulevičius.
Apklausus daugiau nei tūkstantį Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad būdami būsto savininkais pajamų mokesčius mokėtų arba greičiausiai mokėtų 49 proc. apklaustųjų (5 proc. daugiau nei pernai), nemokėtų arba greičiausiai nemokėtų 28 proc. (pernai šis rodiklis siekė 46 proc.), neapsisprendusiųjų dalis išaugo nuo 10 iki 23 proc.
Nuomininko perspektyva per metus nepasikeitė. Nelegaliai nuomojamo būsto nesinuomotų maždaug dešimtadalis, svarbus, bet ne lemiamas veiksnys tai būtų kiek daugiau nei ketvirtadaliui nuomininkų.
Efektyviausia priemone legalizuoti nuomos rinką, visuomenė laiko nuomos mokesčių mažinimą (beveik 3 iš 4 apklaustųjų), kitos priemonės kaip didesnė rinkos kontrolė, mažesnis pakantumas šešėliui ar paprastesnis pajamų deklaravimas atsilieka tris kartus.
Net 20% apklausos dalyvių yra susidūrę su probleminiais nuomininkais arba, nors patys nesusidūrė, tačiau žino atvejus, kai nuomininkai vėlavo atsiskaityti, padarė žalos savininko turtui, sukėlė kitų nepatogų. Klausiami kaip įsitikintų nuomininko mokumu ir gera reputacija, respondentai dažniausiai įvardija užstatą (81% apklaustųjų) ir asmens tapatybės kortelę (40%). Tuo tarpu užsienyje įprastas įrankis nuomininko įsivertinimui – kredito istorijos ataskaita (paminėta 22% respondentų) – atsidūrė už galimybės atvirai pasikalbėti su nuomininku (38%).
„Šešėliniai rinkos dalyviai neturi tam tikrų privilegijų, kuriuos turi skaidrūs būsto nuomotojai. Pavyzdžiui, jei nuomojate būstą legaliai, galite nuomininko drąsiau teirautis kredito istorijos ataskaitos, reikalauti žalos atlyginimo turto apgadinimo atveju. Be to, nuomodami skaidriai nebedrebėsite dėl nuompinigių pervedimo į asmeninę sąskaitą banke. Nuomininkai irgi bus patenkinti tuo, kad pinigus gali pervesti bei rečiau sulaukia šeimininko vizitų“- sako Andrius Bogdanovičius, „Creditinfo“ generalinis direktorius.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas didžiausių šalies miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad kas penktas šių miestų gyventojas (19 proc.) gyvena nuomojamame būste. Dažniausiai tai 26-35 metų amžiaus aukščiausio išsimokslinimo didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Šios grupės gyventojai dažniau nei kiti apklaustieji nurodė turintys norų ar ketinimų naują būstą įsigyti artimiausiu metu. Iš viso naują būstą artimiausiu metu norėtų įsigyti trečdalis (34 proc.) apklaustųjų.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nuosavo būsto turėjimas šalies gyventojams yra prioritetas, o būsto nuoma, tikėtina, tik laikinas sprendimas, kol kaupiamas pradinis įnašas ar nėra galimybių gauti būsto paskolos.
„Nepakankamos santaupos pradiniam įnašui arba nepakankamos pajamos būsto paskolos įmokos dengti yra du pagrindiniai stabdžiai, sulaikantys gyventojus nuo nuosavo būsto įsigijimo. Taip pat kone kas penktas apklaustasis nurodo, jog jo oficialios pajamos yra nepakankamos būsto paskolai gauti. Reiškia, gana didelė gyventojų dalis pripažįsta gaunantys neoficialių pajamų“, – sako finansų ekspertė J. Cvilikienė.
„Swedbank“ užsakymu atlikti gyventojų nuomonės tyrimai taip pat rodo, kad nekilnojamas turtas Lietuvoje vertinamas ir kaip patrauklus pasirinkimas investuoti laisvas lėšas. Į nekilnojamą turtą investuotų ir, tikėtina, jį nuomotų 57 proc. šalies gyventojų. Investavimas į nekilnojamą turtą taip pat yra ir besiruošiančių pensijai pasirinkimas. Siekdami užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę 14 proc. šalies gyventojų yra įsigiję nekilnojamo turto.
Reprezentatyvią apklausą birželio 19 – 26 d. atlikto „Spinter“ tyrimai.
Mindaugas Statulevičius_LNTPA 2017 08 30