Politinės vizijos ir nuoseklumo deficitas yra svarbiausi faktoriai stabdantys sklandžią VPP plėtrą, LNTPA ir PPP asociacijos konferencijoje kalbėjo ekspertai, verslas ir viešojo sektoriaus atstovai. Anot konferencijos dalyvių, VPP svarba dar labiau išaugs po ketverių metų, kada gali baigtis ES paramos fondų lėšos.
Jekaterina Šarmavičienė, CPVA Viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus viršininkė teigia, kad VPP labiausiai kenčia nuo to, kad aplinka ir planavimo procesai yra gana chaotiški ir nenuoseklūs.
„Plėtojant VPP Lietuvoje pirmiausia trūksta aiškios vizijos ir krypties, kam mums ta partnerystė reikalinga, kiek ir kur ji mums naudinga, kokio masto, kokią riziką mes norime toleruoti, kokiose srityse norėtume ir galėtume ją taikyti. Toks ilgalaikiškumas būtų mūsų patikimumo didinimas rinkos dalyviams“, sakė ji.
Anot J. Šarmavičienės, nors Lietuvos teisinė sistema vykdant VPP pripažinta viena geriausių Rytų Europoje, tačiau mums vis dar trūksta aiškumo ir aiškesnės finansinės aplinkos.
„VPP rinka yra tarptautinė, todėl labai svarbu turėti aiškias taisykles norint pritraukti užsienio dalyvius ir jie turi remtis tarptautine praktika (…), o šiandien dalis organizacijų nemoka bendrauti su potencialiais investuotojais“, sakė Tadas Jagminas, „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius. Pasak jo, sėkmės receptui taikant VPP pirmiausia reikalinga politinė valia ir palaikymas, finansavimo užtikrinimas, palankios skolinimosi sąlygos, didelė kompetencija viešajame sektoriuje bei pasirinktos politikos tęstinumas.
Kalbėdamas apie viešosios infrastruktūros kūrimą Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos architektūros ir urbanistikos departamento direktorius, pažymėjo, kad būtinas centralizuotas infrastruktūros plėtros planavimas, nes mažėjant gyventojų skaičiui jos išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu.
„Dabar egzistuojantys bendrieji planai yra užprogramavę didžiulę plėtrą, nors gyventojų skaičius sparčiai mažėja, todėl būtina išlaikyti kompaktiškumą (…) Kitas klausimas, nieks nežino, kas bus po to, kai mes negausime ES lėšų“, – kalbėjo M. Narmontas.
Konferencijoje dalyvavę konservatorių šešėlinis finansų ministras Mykolas Majauskas ir Liberalų sąjūdžio šešėlinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad PPP turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, pirmiausia koncentruojantis ties valstybės vizijos sukūrimu.
Susitikimo pranešimai: